Consilium educationis

2019 m. vasario mėn. 13 d. Švietimo ateities forumas Vilniuje subūrė įvairių dalykinių, mokyklos vadovų, švietimo pagalbos ir kitų asociacijų, tėvų organizacijų, švietimo profsąjungų ir kitų organizacijų atstovus,mokslininkus, dėstytojus, mokytojus ir kitus, kuriems rūpi švietimo ateitis.
Renginio, pavadinto CONSILIUM EDUCATIONIS seminaru „Bendrojo ugdymo linkmės ir slinktys“, tikslas - pasitarti, kokia šiuo metu ugdymo sistemos padėtis, susipažinti su skirtingų sričių specialistų problemomis ir numatyti ateities veiklos gaires.

Seminaro pradžioje buvo trys pasisakymai:
Dr. Laima Galkutė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narė ekspertė, JT Europos ekonomikos komisijos darnaus vystymosi švietimo ekspertė (pranešimas „Mokykloje nedera nusirašinėti“) aptarė, kokia yra bendrieji, dokumentuoti švietimo sistemos reformavimo tikslai, siekiai, palygino juos su Suomijos švietimo sistemos reformos tikslais. Pasirodo, jie nelabai ir skiriasi, tai kodėl taip skiriasi rezultatai? Todėl, kad nedera aklai nusirašinėti, skirtingomis kultūrinėmis aplinkybėmis taikant  tokius pačius metodus rezultatai negali būti tokie patys.
Darius Mockus, Jonavos r. Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcinio centro direktorius, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas (pranešimas „Bendrojo ugdymo pertvarka ir jos atgarsiai mokykloje“) pristatė labai konkrečias praktines problemas, su kuriomis susiduria mokyklos, bandydamos įgyvendinti visus pertvarkos organizatorių potvarkius ir direktyvas.
Ramunė Galdikienė, Klaipėdos m. Aukuro gimnazijos mokytoja ekspertė (pranešimas „Reformai 30: kur dingo mokinys?“) glaustai ir aiškiai išdėstė įvykusių ir vykstančių pertvarkų rezultatus. Pasirodo, kad nė viena iš jų nebuvo orientuota į mokinį. Didžiausią sujudimą mokyklose sukėlė reformų bitės atneštas MEDUS − jei iki šiol mokytojai dirbo neskaičiuodami savo darbo apimčių ir laiko, tai dabar jau ėmė skaičiuoti, ir tie skaičiai niekaip netelpa į švietimo biurokratų nustatytus etatų rėmus. O nemokamai dirbti jau nebesutinka. Gerai, kad mokytojai tapo sąmoningesni, bet... o kur mokinys?

Vėliau diskusijose aktyviai dalyvavo pagalbos mokiniui specialistų atstovai, kurių finansavimas „pasiklydo“ ministerijų koridoriuose; mokytojų dalykininkų asociacijų atstovai, kuriems sukurta didžiulė ir šakota priežiūros ir kontrolės sistema, bet visiškai nėra jokios pagalbos sistemos; tėvų asociacijų atstovai, kurie siūlo bendrauti ir bendradarbiauti su mokyklomis, bet kartu ir supranta, kad bet kokia sukurta geroji bendradarbiavimo praktika pavienėse mokyklose yra „išaugama" - vaikai užauga, tėvai keičiasi ir veiklos tęstinumo užtikrinti neįmanoma.

Klaipėdai seminare atstovavo Aukuro gimnazijos mokytoja Ramunė Galdikienė, Vydūno gimnazijos mokytoja Lilija Bručkienė, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos socialinė pedagogė Areta Skukauskienė ir VLTF atstovė Dalia Jakulytė.

Klaipėdos „delegacija“ su ŠMM viceministre Monika Bilotiene, renginio organizatore ir vedėja prof. Vilija Targamadze, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos mokytoja Elvyra Kasperavičiene